Prekė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Prekė (angl. good) – ekonomikoje ir rinkodaroje yra visa tai, kas gali patenkinti poreikį ir yra siūloma rinkai, siekiant sudominti, paskatinti įsigyti ir vartoti ar naudoti.
Prekė – rinkodaros komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su pardavimo objekto kūrimu ir keitimu.
Prekė – buhalterinės apskaitos terminas, naudojamas pardavimui skirtoms materialioms vertybėms atskirti nuo nematerialių – paslaugų.
Prekių klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Egzistuoja įvairios prekių klasifikacijos.
Charles Parlin[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmąją prekių klasifikaciją pasiūlė Charles Parlin (1912), kuri iki šiol naudojama praktikoje. Pagal šią klasifikaciją prekės skirstomos į 2 grupes:
- Kasdieninio vartojimo prekės (angl. convenience goods) – perkamos dažniausiai nelyginant kainų su kitų parduotuvių siūlomomis kainomis, įsigyjamos ten, kur patogiausia.
- Specialiai pasirenkamos prekės (angl. emergency goods) – jų poreikį ne visada galima numatyti, o įsigyjant, lyginamos kainos. Prie tokių priskiriami vaistai, drabužiai.
Melvin Copeland[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Melvin Copeland (1923) klasifikacijoje prekės skirstomos į 3 grupes:
- Kasdieninio vartojimo prekės
- Pasirenkamos prekės
- Ypatingos prekės (specialty goods) – vartotojui priimtinos ne tik dėl kainos, bet ir kitų faktorių, pvz., gamintojo, jo turimo vardo ir reputacijos.
Ši klasifikacija atspindi vartotojo poreikius, jo žinias apie galimybę rinktis poreikio patenkinimo alternatyvą ir norą patenkinti poreikį, tačiau nepaaiškina vartotojo elgsenos (kodėl vartotojas elgiasi būtent taip).
E. L. Rhoades[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
E. L. Rhoades (1927 m.) savo pasiūlytą klasifikaciją grindė trimis faktoriais:
- Prekės naudojimo charakteristikomis
- Fizinėmis prekėmis charakteristikomis
- Prekės gamybos charakteristikomis
Leo Aspinwall[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Leo Aspinwall, vienas ryškiausių prekių mokyklos krypties atstovų (1958 m.), prekes klasifikavo, naudodamasis 5 griežtai apibrėžtomis charakteristikomis:
- Tinkamumo laipsnis (replacement rate)
- Marža (gross margin)
- Pritaikomumas (adjustment)
- Vartojimo laikas (time of consumption)
- Paieškos laikas (searching time)
ir prekes apjungė į 3 grupes:
- Raudonos
- Oranžinė
- Geltonos
Pagrindinis L. Aspinwall klasifikacijos privalumas – mažiau paliekama vietos interpretacijoms.
Prekių žymėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Remiantis daugelyje šalių galiojančiais įstatymais, visos rinkoje parduodamos prekės turi būti atitinkamai žymimos, nurodant svarbiausius požymius: pavadinimą, gamintoją ir jo adresą, sudėtį, galiojimo laiką ir pan.
