Spąstai – figūros, dažniausiai karaliaus ar valdovės įviliojimas į pavojingą laukelį, dėl to aukojant figūrą. Diagrama dešinėje iliustruoja du skirtingus spąstų atvejus.
Pirma, baltųjų valdovė įviliojama į c4 ir parengiama šakutei žirgu: 1… Bxc4! 2.Vxc4. Toliau šakutė rengiama sunaikinant vienintelį a3 laukelio gynėją: 2… Vxb2! 3. Bxb2 Ža3+ 4. Kc1. Galiausiai tarpinis ėjimas (zwischenzug) įvilioja karalių į spąstus b2 laukelyje: 4… Rxb2+ Vėliau, po 5. Kxb2 Žxc4+ 6. Kc3 Bxe4 arba 5. Kd1 Žxc4, juodieji dviem pėstininkais pirmauja ir turėtų be vargo laimėti. (java analizatorius)
Spąstai pasitaiko ne tik mitelšpilyje ar endšpilyje. Po 1. d4 d5 2. c4 e6 3. Žc3 Žf6 4. Rg5 Žbd7 5. cd ed (žr. trečiąją diagramą) juodieji papuola į spąstus, nes mano, jog naudojasi žirgo f6 surišimu ir eina 6. Žxd5?. Juodieji laikinai aukoja valdovę eidami 6...Žxd5!. Po 7. Rxd8 Rb4+ juodiesiems lieka tik dengtis su valdove ėjimu 9. Vd2, o po 9...Rxd2 10. Kxd2 Kxd8 juodieji laimi figūrą ir gauna patenkinamą padėtį.
Ko gero, žinomiausias spąstų atvejis yra Petrosiano-Pachmano partija, žaista Bledo mieste 1961 m. (java analizatorius), kurioje taip pat buvo aukojama valdovė.
