リトアニア語

出典: フリー百科事典『ウィキペディア(Wikipedia)』
移動: 案内, 検索
リトアニア語
lietuvių kalba
話される国 リトアニアの旗 リトアニア
地域 北ヨーロッパ
ネイティブ話者数 370万
言語系統
表記体系 ラテン文字
公的地位
公用語 リトアニアの旗 リトアニア
欧州連合の旗 欧州連合
統制機関 Commission of the Lithuanian Language
言語コード
ISO 639-1 lt
ISO 639-2 lit
ISO 639-3 lit
テンプレートを表示

リトアニア語 (リトアニア語: Lietuvių kalba) はリトアニアおよびポーランドの一部で用いられる言語インド・ヨーロッパ語族バルト語派に属す。リトアニアの公用語で、話者人口はおよそ370万人。

目次

[編集] 地理分布

リトアニア語は主にリトアニアで話されている。その他にもベラルーシラトヴィアポーランドカリーニングラード州ロシア)に住むリトアニア人の間でも話されており、またリトアニア系移民も含めると、アイスランドアイルランドアメリカ合衆国アルゼンチンイギリスウルグアイエストニアオーストラリアカナダスウェーデンスペインデンマークノルウェーブラジルフランスロシアでも話されている。

リトアニアでは、リプカ・タタール人も含めて2,955,200人(1998年、全人口の約80%)がリトアニア語を母語としている。またリトアニア人以外の住民も、ある程度リトアニア語が話せる。世界のリトアニア話者数はおよそ400万人とされる(1993年)。

[編集] 公用語

リトアニア語はリトアニア共和国の公用語で、また欧州連合 (EU) の公用語でもある。

[編集] 方言

リトアニア語の方言[1]。黄、赤、茶色はジェマイティヤ語、緑、青、紫色はアウクシュタイティヤ語

リトアニア語には、主に内陸側のアウクシュタイティヤ方言(高地リトアニア語)と海岸側のジェマイティヤ方言(低地リトアニア語)の2つの主要な方言 (tarmės) がある。標準語とジェマイティヤ方言の違いは顕著である。現在のジェマイティヤ方言は13世紀から16世紀にクロニア語の影響を受けながら形成されていった。これらリトアニア語の方言はリトアニアの民族誌上の地方と強く関連している。

2つの方言は、さらにそれぞれ3つずつの下位方言 (patarmės) に分けられる。ジェマイティヤ方言には西部下位方言、北部下位方言および南部下位方言があり、アウクシュタイティヤ方言には西部下位方言、東部下位方言、および南部下位方言がある(東部と南部の下位方言はズーキヤ方言とも呼ばれる)。下位方言はさらに細かな話し言葉 (šnektos) に分けられる。

リトアニア語の標準語は西部アウクシュタイティヤ方言をもとにつくられているが、語彙などは他の方言からの影響も顕著である。

[編集] 文字と発音

リトアニア語の表記には、以下の32文字からなるラテン文字を用いる。ダイアクリティカルマークの付いた9文字( ą 、č 、ę 、ė 、į 、š 、ų 、ū および ž )を含み、q 、w および x は含まない。ただし外来語の表記には用いられることもある。

リトアニア語の辞書では、通常 c と d のあいだに č が、s と t のあいだに š が、z の次に ž がくるように並べられており、a と ą 、e と ę と ė 、i と į と y 、u と ų と ū はそれぞれ区別しない。 y が x と z のあいだではなく i や į と区別されずに並べられている点で、他のラテン文字を用いる言語とは異なる順序をもつ。


基本的には1字1音であるが、母音字はもともとあった鼻母音( ą 、ę 、į および ų )が長母音に変化したため、現代では a および e がアクセントの関係で長母音化したときにそれぞれ ą 及び ę と同じ発音になり、y は į と、ū は ų とそれぞれ同じ発音になっている。また、dz 、dž および ch は2字で1音を表す。

アクセントは単純な強弱(ストレス)アクセントではなく、声調(トーン)と呼ばれる音節内での音の高低に、音の強弱・長短、及び母音の質が関わった複雑なものになっている。

[編集] 文法

男性・女性の文法上の性を備えていることはもちろん、7つのを有する点、およびその他の点から、インド・ヨーロッパ祖語に最も近い形式を残した現代語の一つとされる。

[編集]

リトアニア語の名詞には男性名詞と女性名詞があり、形容詞の文法上の性名詞に一致する。また、形容詞には男性形、女性形のほか、中性形も存在する。

[編集]

リトアニア語のには以下の7つがあり、インド・ヨーロッパ語族の中でも古い特徴を持つ。

  • 主格 (vardininkas, nominatyvas) - 主語補語を表すときなどに用いられ、日本語助詞「は」の意味に近い。
  • 属格 (kilmininkas, genityvas) - 所有や所属を表すときなどに用いられ、日本語の助詞「の」の意味に近い。
  • 与格 (naudininkas, datyvas) - 間接目的語を表すときに用いられ、日本語の助詞「に」の意味に近い。
  • 対格 (galininkas, akuzatyvas) - 直接目的語を表すときに用いられ、日本語の助詞「を」の意味に近い。
  • 具格 (įnagininkas, instrumentalis) - 手段などを表すときに用いられ、日本語の助詞「で」の意味に近い。
  • 位格 (vietininkas, lokatyvas) - 場所を表すときに用いられ、日本語「において」の意味に近い。
  • 呼格 (šauksmininkas, vokatyvas) - 呼びかけのときに用いられる。

[編集]

に関して言えば、かつてのリトアニア語には双数形が存在していたが、現在の標準語では双数形は用いられず、単数形と複数形のみが用いられる。

[編集] 代名詞

[編集] 人称代名詞

リトアニア語における人称代名詞は、以下の通りに格変化する。2人称を表す代名詞のうち、tu は単数で親称(「君」)、jūs は単数で敬称(「あなた」)もしくは複数(「君たち」、「あなた方」)を表す。

単数 複数 再帰
代名詞
1人称 2人称 3人称
男性
3人称
女性
1人称 2人称 3人称
(男性)
3人称
(女性)
主格 tu jis ji mes jūs jie jos (なし)
属格 manęs tavęs jo jos mūsų jūsų savęs
与格 man tau jam jai mums jums jiems joms sau
対格 mane tave mus jus juos jas save
具格 manimi tavimi juo ja mumis jumis jais jomis savimi
位格 manyje tavyje jame joje mumyse jumyse juose jose savyje
日本語 彼女 私たち あなた/
あなた方
彼ら 彼女ら 自分

なお、「あなたの(もの)」「彼女の(もの)」といった所有代名詞所有限定詞)は、1人称単数、2人称単数および再帰代名詞を除いて人称代名詞の属格と同じ形となる。1人称単数、2人称単数、再帰代名詞はそれぞれ mano 、 tavo 、 savo である。日本語には「〜の」あるいは「〜のもの」と訳され、英語の "my" にあたる語と "mine" にあたる語を区別しない(リトアニア語ではどちらとも mano )。

単数 複数 再帰
代名詞
1人称 2人称 3人称
男性
3人称
女性
1人称 2人称 3人称
(男性)
3人称
(女性)
所有
代名詞
mano tavo jo jos mūsų jūsų savo

[編集] 疑問代名詞

リトアニア語の疑問文には以下の疑問代名詞が用いられる。は区別されないため、日本語では「何」や「誰」と訳される。

疑問代名詞
主格 kas
属格 ko
与格 kam
対格
具格 kuo
位格 kame

[編集] 関係代名詞

リトアニア語の関係代名詞は以下の通りに格変化する。

単数 複数
男性 女性 男性 女性
主格 kuris kuri kurie kurios
属格 kurio kurios kurių kurių
与格 kuriam kuriai kuriems kurioms
対格 kurį kurią kuriuos kurias
具格 kuriuo kuria kuriais kuriomis
位格 kuriame kurioje kuriuose kuriose

[編集] 指示代名詞

リトアニア語の指示代名詞は以下の通りに格変化する。

近称 遠称
単数 複数 単数 複数
男性 女性 男性 女性 男性 女性 男性 女性
主格 šis ši šie šios tas ta tie tos
属格 šio šios šių šių to tos
与格 šiam šiai šiems šioms tam tai tiems toms
対格 šį šią šiuos šias tuos tas
具格 šiuo šia šiais šiomis tuo ta tais tomis
位格 šiame šioje šiuose šiose tame toje tuose tose
日本語 この これらの あの あれらの

なお、 šitas という指示代名詞が用いられることも多い。これは、 šis と同じく「この」を意味し、格変化は tas と同様の変化をする。女性単数は tas 、 複数形は男女それぞれ šitie 、 šitos である。

[編集] 名詞

リトアニア語の名詞 (daiktavardis) は以下の通りに格変化する。格変化の規則性に応じて第1変化から第5変化まで5つに分類される。

[編集] 第1変化

ここに分類される名詞は男性名詞である。単数主格が -is である名詞はこの第1変化に分類される男性名詞のほかにも第3変化に分類される女性名詞もあり、それぞれで格変化が異なる。

単数

(例)
-as
vyras
-ias
kelias
-is
brolis
-ys
arklys
主格 -as
vyras
-ias
kelias
-is
brolis
-ys
arklys
属格 -o
vyro
-io
kelio
-io
brolio
-io
arklio
与格 -ui
vyrui
-iui
keliui
-iui
broliui
-iui
arkliui
対格
vyrą
-ią
kelią

brolį

arklį
具格 -u
vyru
-iu
keliu
-iu
broliu
-iu
arkliu
位格 -e
vyre
-yje
kelyje
-yje
brolyje
-yje
arklyje
呼格 -e
vyre
-i
keli
-i
broli
-y
arkly
複数
主格 -ai
vyrai
-iai
keliai
-iai
broliai
-iai
arkliai
属格
vyrų
-ių
kelių
-ių
brolių
-ių
arklių
与格 -ams
vyrams
-iams
keliams
-iams
broliams
-iams
arkliams
対格 -us
vyrus
-ius
kelius
-ius
brolius
-ius
arklius
具格 -ais
vyrais
-iais
keliais
-iais
broliais
-iais
arkliais
位格 -uose
vyruose
-iuose
keliuose
-iuose
broliuse
-iuose
arkliuose
呼格 -ai
vyrai
-iai
keliai
-iai
broliai
-iai
arkliai

単数主格が -as で終わる名詞は、上記の表の通り基本的に呼格の語尾は -e となるが、一部例外もある。

  • 氏名については、呼格の語尾が -e ではなく -ai となる。
    例・Jonas → Jonai
  • 主格が -tojas あるいは -ėjas で終わる名詞は、呼格の語尾が -jau となる。
    例・vairuotojas → vairuotojau
  • 主格が -ukas で終わる名詞は、呼格の語尾が -uk となる。
    例・berniukas → berniuk

[編集] 第2変化

ここに分類される名詞は基本的に女性名詞である。ただし例外として、 dėdė (「おじ」)や kolega (「(男の)同僚」)など、男性名詞であるが第2変化に分類されるものもある。

単数

(例)
-a
diena
-ia
vyšnia

gelė
主格 -a
diena
-ia
vyšnia

gelė
属格 -os
dienos
-ios
vyšnios
-ės
gelės
与格 -ai
dienai
-iai
vyšniai
-ei
gelei
対格
dieną
-ią
vyšnią

gelę
具格 -a
diena
-ia
vyšnia
-e
gele
位格 -oje
dienoje
-ioje
vyšnioje
-ėje
gelėje
呼格 -a
diena
-ia
vyšnia
-e
gele
複数
主格 -os
dienos
-ios
vyšnios
-ės
gelės
属格
dienų
-ių
vyšnių
-ių
gelių
与格 -oms
dienoms
-ioms
vyšnioms
-ėms
gelėms
対格 -as
dienas
-ias
vyšnias
-es
geles
具格 -omis
dienomis
-iomis
vyšniomis
-ėmis
gelėmis
位格 -ose
dienose
-iose
vyšniose
-ėse
gelėse
呼格 -os
dienos
-ios
vyšnios
-ės
gelės

[編集] 第3変化

ここに分類される名詞は女性名詞であるが、例えば dantis (「歯」)、 debesis (「雲」)、 petis (「肩」)、 vagis (「泥棒」)、 žvėris (「獣」)など、男性名詞でも第3変化に分類されるものもある。

単数主格が -is である点では第1変化に分類される名詞と同じであるが、格変化が異なる。また、第3変化に分類される名詞の中でも akis (「目」)のように格変化するものと dantis のように格変化するものがある(単数与格および複数属格が異なる)。

単数

(例)
-is
akis
-is
dantis
主格 -is
akis
-is
dantis
属格 -ies
akies
-ies
danties
与格 -iai
akiai
-iui
dančiui
対格
akį

dantį
具格 -imi
akimi
-imi
dantimi
位格 -yje
akyje
-yje
dantyje
呼格 -ie
akie
-ie
dantie
複数
主格 -ys
akys
-ys
dantys
属格 -ių
akių

dantų
与格 -ims
akims
-ims
dantims
対格 -is
akis
-is
dantis
具格 -imis
akimis
-imis
dantimis
位格 -yse
akyse
-yse
dantyse
呼格 -ys
akys
-ys
dantys

[編集] 第4変化

ここに分類される名詞は男性名詞である。このうち、単数主格が -ius で終わる名詞は、複数形は第1変化と同じ格変化をする。

単数

(例)
-us
sūnus
-ius
vaisius
主格 -us
sūnus
-ius
vaisius
属格 -aus
sūnaus
-iaus
vaisiaus
与格 -ui
sūnui
-iui
vaisiui
対格
sūnų
-ių
vaisių
具格 -umi
sūnumi
-iumi
vaisiumi
位格 -uje
sūnuje
-iuje
vaisiuje
呼格 -au
sūnau
-iau
vaisiau
複数
主格 -ūs
sūnūs
-iai
vaisiai
属格
sūnų
-ių
vaisių
与格 -ums
sūnums
-iams
vaisiams
対格 -us
sūnus
-ius
vaisius
具格 -umis
sūnumis
-iais
vaisiais
位格 -uose
sūnuose
-iuose
vaisiuose
呼格 -ūs
sūnūs
-iai
vaisiai

[編集] 第5変化

ここに分類される名詞は不規則に格変化をするもので、基本的には男性名詞であるが、「姉」や「妹」を意味する sesuo と「娘」を意味する duktė は女性名詞である。また、「(暦の上の)月」を意味する mėnuo は第5変化に分類されるものの、単数属格や複数形などは第1変化と同様の格変化をする。

単数

(例)
-uo
akmuo
-uo
šuo
-uo
mėnuo
-uo
sesuo

duktė
主格 -uo
akmuo
-uo
šuo
-uo
mėnuo
-uo
sesuo

duktė
属格 -ens
akmens
-uns
šuns
-esio
mėnesio
-ers
sesers
-ers
dukters
与格 -eniui
akmeniui
-uniui
šuniui
-esiui
mėnesiui
-eriai
seseriai
-eriai
dukteriai
対格 -enį
akmenį
-unį
šunį
-esį
mėnesį
-erį
seserį
-erį
dukterį
具格 -eniu
akmeniu
-uniu
šuniu
-esiu
mėnesiu
-eria
seseria
-eria
dukteria
位格 -enyje
akmenyje
-unyje
šunyje
-esyje
mėnesyje
-eryje
seseryje
-eryje
dukteryje
呼格 -enie
akmenie
-unie
šunie
-esie
mėnesie
-erie
seserie
-erie
dukterie
複数
主格 -enys
akmenys
-unys
šunys
-esiai
mėnesiai
-erys
seserys
-erys
dukterys
属格 -enų
akmenų
-unų
šunų
-esių
mėnesių
-erų
seserų
-erų
dukterų
与格 -enims
akmenims
-unims
šunims
-esiams
mėnesiams
-erims
seserims
-erims
dukterims
対格 -enis
akmenis
-unis
šunis
-esius
mėnesius
-eris
seseris
-eris
dukteris
具格 -enimis
akmenimis
-unimis
šunimis
-esiais
mėnesiais
-erimis
seserimis
-erimis
dukterimis
位格 -enyse
akmenyse
-unyse
šunyse
-esiuose
mėnesiuose
-eryse
seseryse
-eryse
dukteryse
呼格 -enys
akmenys
-unys
šunys
-esiai
mėnesiai
-erys
seserys
-erys
dukterys

[編集] 形容詞・副詞

リトアニア語の形容詞 (būdvardis) は以下の通りに格変化する。ただし、 didelis (「大きい」)は、基本的には第3変化に分類されるものの、男性複数のみ例外的に第1変化に分類される(主格は dideliai ではなく dideli となる)。

また、第1変化、第2変化に分類される形容詞は、その語尾を変化させることで、中性形の形容詞やあるいは副詞 (prieveiksmis) としても用いられる。第1変化に分類される形容詞の中性形は -a 、副詞は -ai となる。また第2変化に分類される形容詞の中性形は -u 、副詞は -iai となる。第3変化に分類されるものは基本的に材質や性質に関する形容詞であるため、中性形や副詞は存在しない(例えば「木製の」「鉄製の」など)。ただし didelis は例外である。

第1変化 第2変化 第3変化
男性 女性 男性 女性 男性 女性
単数
主格 -as
geras
-a
gera
-us
gražus
-i
graži
-is
naminis

naminė
属格 -o
gero
-os
geros
-aus
gražaus
-ios
gražios
-io
naminio
-ės
naminės
与格 -am
geram
-ai
gerai
-iam
gražiam
-iai
gražiai
-iam
naminiam
-ei
naminei
対格
gerą

gerą

gražų
-ią
gražią

naminį

naminę
具格 -u
geru
-a
gera
-iu
gražiu
-ia
gražia
-iu
naminiu
-e
namine
位格 -ame
gerame
-oje
geroje
-iame
gražiame
-ioje
gražioje
-iame
naminiame
-ėje
naminėje
呼格 -as
geras
-a
gera
-us
gražus
-i
graži
-i
namini
-e
namine
複数
主格 -i
geri
-os
geros
-ūs
gražūs
-ios
gražios
-iai
naminiai
-ės
naminės
属格
gerų

gerų
-ių
gražių
-ių
gražių
-ių
naminių
-ių
naminių
与格 -iems
geriems
-ioms
gerioms
-iems
gražiems
-ioms
gražioms
-iams
naminiams
-ėms
naminėms
対格 -us
gerus
-as
geras
-ius
gražius
-ias
gražias
-ius
naminius
-es
namines
具格 -ais
gerais
-omis
geromis
-iais
gražiais
-iomis
gražiomis
-iais
naminiais
-ėmis
naminėmis
位格 -uose
geruose
-ose
gerose
-iuose
gražiuose
-iose
gražiose
-iuose
naminiuose
-ėse
naminėse
呼格 -i
geri
-os
geros
-ūs
gražūs
-ios
gražios
-iai
naminiai
-ės
naminės
中性
-a
gera
-u
gražu
(なし)
副詞
-ai
gerai
-iai
gražiai
(なし)

[編集] 比較級・最上級

「より〜」を表す比較級、「もっとも〜」を表す最上級はそれぞれ以下の通りに変化する。ただし上記のとおり第3変化に分類されるものは基本的に材質や性質に関する形容詞であるため、比較級や最上級は存在しない。ただし didelis は例外で、変化も例外的である。

第1変化 第2変化 didelis
男性 女性 男性 女性 男性 女性
単数
原級 -as
geras
-a
gera
-us
gražus
-i
graži
didelis didelė
比較級 -esnis
geresnis
-esnė
geresnė
-esnis
gražesnis
-esnė
gražesnė
didesnis didesnė
最上級 -iausias
geriausias
-iausia
geriausia
-iausias
gražiausias
-iausia
gražiausia
didžiausias didžiausia
複数
原級 -i
geri
-os
geros
-ūs
gražūs
-ios
gražios
dideli didelės
比較級 -esni
geresni
-esnės
geresnės
-esni
gražesni
-esnės
gražesnės
didesni didesnės
最上級 -iausi
geriausi
-iausios
geriausios
-iausi
gražiausi
-iausios
gražiausios
didžiausi didžiausios
中性
原級 -a
gera
-u
gražu
dideli
比較級 -iau
geriau
-iau
gražiau
didžiau
最上級 -iausia
geriausia
-iausia
gražiausia
didžiausia
副詞
原級 -ai
gerai
-iai
gražiai
dideliai
比較級 -iau
geriau
-iau
gražiau
didžiau
最上級 -iausiai
geriausiai
-iausiai
gražiausiai
didžiausiai

[編集] 動詞

リトアニアの動詞 (veiksmažodis) は、不定形の語尾がすべて -ti となっている。ただし再帰動詞は -tis となる。

[編集] 存在動詞

リトアニア語の būti という動詞は存在動詞と呼ばれ、英語の be 動詞にあたるものであり、日本語では「〜である」「いる」「ある」などと訳される。文においては現在形はしばしば省略されるが、過去形の場合は省略されることはない。また būti の過去形には、「〜に行ったことがある」といったように英語では現在完了形で表されるような表現もある。

例・ "Jūs esate lietuvis."(あなたはリトアニア人である。)
   "Jūs esate lietuviai."(あなた方はリトアニア人である。)
   "Mes buvome studentai."(私たちは学生であった。)
   "Aš buvau Japonijoje."(私は日本に行ったことがある。)

būti の現在形は他の動詞とは異なり、以下のように不規則に活用する。過去形の活用は規則的である。

現在形 過去形
肯定 否定 肯定 否定
単数 1人称 esu nesu buvau nebuvau
2人称 esi nesi buvai nebuvai
3人称 yra nėra buvo nebuvo
複数 1人称 esame nesame buvome nebuvome
2人称 esate nesate buvote nebuvote
3人称 yra nėra buvo nebuvo

[編集] 一般動詞

一般動詞は、主語に合わせて以下のように語尾が変化する。現在形は、主語が3人称の際に -a となる動詞が第1変化、 -i となるものが第2変化、 -o となるものが第3変化に分類される。また、過去形は、主語が人称の際に -o となる動詞が第1変化、 -ė となる動詞が第2変化に分類される。

現在形 過去形
第1変化 第2変化 第3変化 第1変化 第2変化
単数 1人称 -u
einu
-iu
turiu
-au
klausau
-au
ėjau
-iau
klausiau
2人称 -i
eini
-i
turi
-ai
klausai
-ai
ėjai
-ei
klausei
3人称 -a
eina
-i
turi
-o
klauso
-o
ėjo

klausė
複数 1人称 -ame
einame
-ime
turime
-ome
klausome
-ome
ėjome
-ėme
klausėme
2人称 -ate
einate
-ite
turite
-ote
klausote
-ote
ėjote
-ėte
klausėte
3人称 -a
eina
-i
turi
-o
klauso
-o
ėjo

klausė

[編集] 再帰動詞

この節は執筆の途中です この節は執筆中です。加筆、訂正して下さる協力者を求めています

[編集] 数詞

[編集] 基数詞

[編集] 1 から 10

1 から 9 までの基数詞は、名詞に一致して格変化する。なかでも 4 から 9 までは同様の格変化をする(男性形: -i, -ių, -iems, -is, -iais, -iuose、女性形: -ios, -ių, -ioms, -ias, -iomis, -iose)。

10 (dešimt) は性を区別せず、格変化もしない。また、10 の場合は後に続く名詞は必ず属格となる。

男性形
1 2 3 4 5
主格 vienas du trys keturi penki
属格 vieno dviejų trijų keturių penkių
与格 vienam dviem trims keturiems penkiems
対格 vieną du tris keturis penkis
具格 vienu dviem trimis keturiais penkiais
位格 viename dviejuose trijuose keturiuose penkiuose
6 7 8 9 10
主格 šeši septyni aštuoni devyni dešimt
(不変化)
属格 šešių septynių aštuonių devynių
与格 šešiems septyniems aštuoniems devyniems
対格 šešis septynis aštuonis devynis
具格 šešiais septyniais aštuoniais devyniais
位格 šešiuose septyniuose aštuoniuose devyniuose
女性形
1 2 3 4 5
主格 viena dvi trys keturios penkios
属格 vienos dviejų trijų keturių penkių
与格 vienai dviem trims keturioms penkioms
対格 vieną dvi tris keturias penkias
具格 viena dviem trimis keturiomis penkiomis
位格 vienoje dviejose trijose keturiose penkiose
6 7 8 9 10
主格 šešios septynios aštuonios devynios dešimt
(不変化)
属格 šešių septynių aštuonių devynių
与格 šešioms septynioms aštuonioms devynioms
対格 šešias septynias aštuonias devynias
具格 šešiomis septyniomis aštuoniomis devyniomis
位格 šešiose septyniose aštuoniose devyniose

1 は、日本語で「ある〜」と訳される場合には複数形にもなり得る。格変化は以下の通り。

単数 複数
男性形 女性形 男性形 女性形
主格 vienas viena vieni vienos
属格 vieno vienos vienų vienų
与格 vienam vienai vieniems vienoms
対格 vieną vieną vienus vienas
具格 vienu viena vienais vienomis
位格 viename vienoje vienuose vienose
[編集] 11 から 19

11 から 19 までの基数詞は同様の格変化をする (-lika, -likos, -likai, -lika, -lika, -likoje) 。名詞は区別しない。また、後に続く名詞は必ず属格となる。

男性形 および 女性形
11 12 13 14 15
主格 vienuolika dvylika trylika keturiolika penkiolika
属格 vienuolikos dvylikos trylikos keturiolikos penkiolikos
与格 vienuolikai dvylikai trylikai keturiolikai penkiolikai
対格 vienuolika dvylika trylika keturiolika penkiolika
具格 vienuolika dvylika trylika keturiolika penkiolika
位格 vienuolikoje dvylikoje trylikoje keturiolikoje penkiolikoje
16 17 18 19
主格 šešiolika septyniolika aštuoniolika devyniolika
属格 šešiolikos septyniolikos aštuoniolikos devyniolikos
与格 šešiolikai septyniolikai aštuoniolikai devyniolikai
対格 šešiolika septyniolika aštuoniolika devyniolika
具格 šešiolika septyniolika aštuoniolika devyniolika
位格 šešiolikoje septyniolikoje aštuoniolikoje devyniolikoje
[編集] 20 から 99

20 から 90 まで、10 の倍数にあたる数は、10 (dešimt) と同様にを区別せず、格変化もしない。また、後に続く名詞は必ず属格となる。

男性形 および 女性形
20 30 40 50
主格 dvidešimt
(不変化)
trisdešimt
(不変化)
keturiasdešimt
(不変化)
penkiasdešimt
(不変化)
属格
与格
対格
具格
位格
60 70 80 90
主格 šešiasdešimt
(不変化)
septyniasdešimt
(不変化)
aštuoniasdešimt
(不変化)
devyniasdešimt
(不変化)
属格
与格
対格
具格
位格

また、21 から 99 までは合成数詞で、十の位を表す数と一の位を表す数を組み合わせて表される。一の位の数詞に合わせて格変化する。基本的にあとに続く名詞は複数形となるが、一の位が 1 の場合は単数形で表される(例・21 、31 、41 など)。

(例)

  • 21 = 20 (dvidešimt) + 1 (vienas / viena)
→ dvidešimt vienas / dvidešimt viena
  • 32 = 30 (trisdešimt) + 2 (du / dvi)
→ trisdešimt du / trisdešimt dvi
  • 43 = 40 (keturiasdešimt) + 3 (trys / trys)
→ keturiasdešimt trys / keturiasdešimt trys
  • 54 = 50 (penkiasdešimt) + 4 (keturi / keturios)
→ penkiasdešimt keturi / penkiasdešimt keturios
  • 99 = 90 (devyniasdešimt) + 9 (devyni / devynios)
→ devyniasdešimt devyni / devyniasdešimt devynios
[編集] 100
この節は執筆の途中です この節は執筆中です。加筆、訂正して下さる協力者を求めています
[編集] 集合数詞

1 から 9 までの基数詞には通常のもののほか集合数詞もあり、metai(「年」)やdurys(「ドア」)といった単数形がなく複数形しかない名詞にはこの集合数詞が用いられる。

男性形
1 2 3 4 5
主格 vieneri dveji treji ketveri penkeri
属格 vienerių dvejų trejų ketverių penkerių
与格 vieneriems dvejiems trejiems ketveriems penkeriems
対格 vienerius dvejus trejus ketverius penkerius
具格 vieneriais dvejais trejais ketveriais penkeriais
位格 vieneriuose dvejuose trejuose ketveriuose penkeriuose
6 7 8 9
主格 šešeri septyneri aštuoneri devyneri
属格 šešerių septynerių aštuonerių devynerių
与格 šešeriems septyneriems aštuoneriems devyneriems
対格 šešerius septynerius aštuonerius devynerius
具格 šešeriais septyneriais aštuoneriais devyneriais
位格 šešeriuose septyneriuose aštuoneriuose devyneriuose
女性形
1 2 3 4 5
主格 vienerios dvejos trejos ketverios penkerios
属格 vienerių dvejų trejų ketverių penkerių
与格 vienerioms dvejoms trejoms ketverioms penkerioms
対格 vienerias dvejas trejas ketverias penkerias
具格 vieneriomis dvejomis trejomis ketveriomis penkeriomis
位格 vieneriose dvejose trejose ketveriose penkeriose
6 7 8 9
主格 šešerios septynerios aštuonerios devynerios
属格 šešerių septynerių aštuonerių devynerių
与格 šešerioms septynerioms aštuonerioms devynerioms
対格 šešerias septynerias aštuonerias devynerias
具格 šešeriomis septyneriomis aštuoneriomis devyneriomis
位格 šešeriose septyneriose aštuoneriose devyneriose

[編集] 序数詞

リトアニア語の序数詞は以下のとおり。日本語では「〜つ目の」「〜番目の」と訳される。格変化は形容詞と同じ格変化をする(第1変化)。

男性形 女性形
1 pirmas pirma
2 antras antra
3 trečias trečia
4 ketvirtas ketvirta
5 penktas penkta
6 šeštas šešta
7 septintas septinta
8 aštuntas aštunta
9 devintas devinta
10 dešimtas dešimta
11 vienuoliktas vienuolikta
12 dvyliktas dvylikta
13 tryliktas trylikta
14 keturioliktas keturiolikta
15 penkioliktas penkiolikta
16 šešioliktas šešiolikta
17 septynioliktas septyniolikta
18 aštuonioliktas aštuoniolikta
19 devynioliktas devyniolikta
20 dvidešimtas dvidešimta

21 以上の場合は、基数詞と同様に、十の位を表す数と一の位を表す数を組み合わせて表される。

(例)

  • 21 = 20 (dvidešimt) + 1 (pirmas / pirma)
→ dvidešimt pirmas / dvidešimt pirma
  • 32 = 30 (trisdešimt) + 2 (antras / antra)
→ trisdešimt antras / trisdešimt antra
  • 43 = 40 (keturiasdešimt) + 3 (trečias / trečia)
→ keturiasdešimt trečias / keturiasdešimt trečia
  • 54 = 50 (penkiasdešimt) + 4 (ketvirtas / ketvirta)
→ penkiasdešimt ketvirtas / penkiasdešimt ketvirta
  • 99 = 90 (devyniasdešimt) + 9 (devyntas / devynta)
→ devyniasdešimt devyntas / devyniasdešimt devynta

[編集] 他言語との関係

リトアニア語はインド・ヨーロッパ語族の中でも最も古い特徴を有する言語であると言われており、例えばサンスクリット語や古代ペルシャ語との共通点も指摘されている。

その一例としてはリトアニア語のことわざがあげられる。リトアニア語で「神は歯をくださり、神はまたパンもくださるだろう」ということわざがあるが、これはリトアニア語では Dievas davė dantis, dievas duos ir duonos と表現される。同様の表現はサンスクリット語では Devas adat dantis, devas dasyati dhanas と表現され、ここには多くの共通点が見られる。

またリトアニア語には借用語も多く、「コンピュータ」を意味する kompiuteris は英語の computer に由来し、「ロックアウト」を意味する Lokautas は英語の lock out から来ている。しかし2770語ある借用語の大半はポーランド語ベラルーシ語ドイツ語に由来する[2]

[編集] 表現

  • リトアニア: Lietuva
  • リトアニア人: [男性形]lietuvis ([lĭetuvis]), [女性形]lietuvė
  • リトアニア語で: lietuviškai ([lĭetuviʃkaĭ])
  • 日本: Japonija
  • 日本人: [男性形]japonas, [女性形]japonė
  • 日本語で: japoniškai
  • こんにちは(くだけた表現): Labas. ([lābas])
  • おはようございます: Labas rytas.
  • こんにちは(丁寧な表現): Laba diena.
  • こんばんは: Labas vakaras.
  • さようなら(くだけた表現): Iki. ([iki])
  • さようなら(丁寧な表現): Viso gero.
  • どうぞ: prašau ([praʃaŭ])
  • ありがとうございます: ačiū ([āiū])
  • それ: [男性形]tas, [女性形]ta
  • いくらですか?: Kiek kainuoja? ([kĭek kainuoja])
  • はい: taip ([taĭp])
  • いいえ: ne ("ne")
  • ごめんなさい: atsiprašau ([atsipraʃaŭ])
  • (私は)わかりません: nesuprantu ([nesuprantu])
  • あなたは英語を話すことができますか?: (Ar) Kalbate angliškai? ([/ar/ kalbate āngliʃkaĭ ?])
  • あなたは日本語を話すことができますか?: (Ar) Kalbate japoniškai?
  • 私は日本から来ました: Aš iš Japonijos.
  • ~は何処ですか?: Kur yra 〜? ([kur īra?])

[編集] 脚注

[ヘルプ]
  1. ^ Zinkevičius, Zigmas , Alexas Stanislovas Girdenis (1966). “Dėl lietuvių kalbos tarmių klasifikacijos”Kalbotyra (Slavistica Vilnensis) 14. ISSN 1392–1517.
  2. ^ http://cejsh.icm.edu.pl/cejsh/cgi-bin/getdoc.cgi?07PLAAAA02144515

[編集] 参考文献

[編集] 参考書

  • 櫻井映子『ニューエクスプレス リトアニア語』白水社、2007年。ISBN 9784560067871

[編集] 辞書

リトアニア語辞書
  • Norkaitienė, Milda, Rita Šepetytė, and Zita Šimėnaitė. Mokomasis lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Baltos lankos, 2000. ISBN 9955000627
リトアニア・英語辞書
  • Piesarskas, Bronius, and Bronius Svecevičius. Lietuvių-anglų kalbų žodynas. Vilnius: Žodynas, 2009. ISBN 9986465567
英語・リトアニア語辞書
  • Svecevičius, Bronius. Anglų-lietuvių kalbų žodynas. Vilnius: Žodynas, 2004. ISBN 9986465516
リトアニア・日本語辞書
  • 村田郁夫『リトアニア語基礎1500語』第2版、大学書林、2003年。ISBN 4475011124
オンライン辞書

[編集] 関連項目

[編集] 外部リンク

個人用ツール
名前空間
変種
操作
案内
ヘルプ
ツールボックス
他の言語