リトアニア語
| リトアニア語 | |
|---|---|
| lietuvių kalba | |
| 話される国 | |
| 地域 | 北ヨーロッパ |
| ネイティブ話者数 | 370万 |
| 言語系統 | |
| 表記体系 | ラテン文字 |
| 公的地位 | |
| 公用語 | |
| 統制機関 | Commission of the Lithuanian Language |
| 言語コード | |
| ISO 639-1 | lt |
| ISO 639-2 | lit |
| ISO 639-3 | lit |
リトアニア語 (リトアニア語: Lietuvių kalba) はリトアニアおよびポーランドの一部で用いられる言語。インド・ヨーロッパ語族のバルト語派に属す。リトアニアの公用語で、話者人口はおよそ370万人。
目次 |
[編集] 地理分布
リトアニア語は主にリトアニアで話されている。その他にもベラルーシ、ラトヴィア、ポーランド、カリーニングラード州(ロシア)に住むリトアニア人の間でも話されており、またリトアニア系移民も含めると、アイスランド、アイルランド、アメリカ合衆国、アルゼンチン、イギリス、ウルグアイ、エストニア、オーストラリア、カナダ、スウェーデン、スペイン、デンマーク、ノルウェー、ブラジル、フランス、ロシアでも話されている。
リトアニアでは、リプカ・タタール人も含めて2,955,200人(1998年、全人口の約80%)がリトアニア語を母語としている。またリトアニア人以外の住民も、ある程度リトアニア語が話せる。世界のリトアニア話者数はおよそ400万人とされる(1993年)。
[編集] 公用語
リトアニア語はリトアニア共和国の公用語で、また欧州連合 (EU) の公用語でもある。
[編集] 方言
リトアニア語には、主に内陸側のアウクシュタイティヤ方言(高地リトアニア語)と海岸側のジェマイティヤ方言(低地リトアニア語)の2つの主要な方言 (tarmės) がある。標準語とジェマイティヤ方言の違いは顕著である。現在のジェマイティヤ方言は13世紀から16世紀にクロニア語の影響を受けながら形成されていった。これらリトアニア語の方言はリトアニアの民族誌上の地方と強く関連している。
詳細は「サモギティア語」を参照
2つの方言は、さらにそれぞれ3つずつの下位方言 (patarmės) に分けられる。ジェマイティヤ方言には西部下位方言、北部下位方言および南部下位方言があり、アウクシュタイティヤ方言には西部下位方言、東部下位方言、および南部下位方言がある(東部と南部の下位方言はズーキヤ方言とも呼ばれる)。下位方言はさらに細かな話し言葉 (šnektos) に分けられる。
リトアニア語の標準語は西部アウクシュタイティヤ方言をもとにつくられているが、語彙などは他の方言からの影響も顕著である。
[編集] 文字と発音
リトアニア語の表記には、以下の32文字からなるラテン文字を用いる。ダイアクリティカルマークの付いた9文字( ą 、č 、ę 、ė 、į 、š 、ų 、ū および ž )を含み、q 、w および x は含まない。ただし外来語の表記には用いられることもある。
リトアニア語の辞書では、通常 c と d のあいだに č が、s と t のあいだに š が、z の次に ž がくるように並べられており、a と ą 、e と ę と ė 、i と į と y 、u と ų と ū はそれぞれ区別しない。 y が x と z のあいだではなく i や į と区別されずに並べられている点で、他のラテン文字を用いる言語とは異なる順序をもつ。
|
||||||||
基本的には1字1音であるが、母音字はもともとあった鼻母音( ą 、ę 、į および ų )が長母音に変化したため、現代では a および e がアクセントの関係で長母音化したときにそれぞれ ą 及び ę と同じ発音になり、y は į と、ū は ų とそれぞれ同じ発音になっている。また、dz 、dž および ch は2字で1音を表す。
アクセントは単純な強弱(ストレス)アクセントではなく、声調(トーン)と呼ばれる音節内での音の高低に、音の強弱・長短、及び母音の質が関わった複雑なものになっている。
[編集] 文法
男性・女性の文法上の性を備えていることはもちろん、7つの格を有する点、およびその他の点から、インド・ヨーロッパ祖語に最も近い形式を残した現代語の一つとされる。
[編集] 性
リトアニア語の名詞には男性名詞と女性名詞があり、形容詞の文法上の性は名詞に一致する。また、形容詞には男性形、女性形のほか、中性形も存在する。
[編集] 格
リトアニア語の格には以下の7つがあり、インド・ヨーロッパ語族の中でも古い特徴を持つ。
- 主格 (vardininkas, nominatyvas) - 主語や補語を表すときなどに用いられ、日本語の助詞「は」の意味に近い。
- 属格 (kilmininkas, genityvas) - 所有や所属を表すときなどに用いられ、日本語の助詞「の」の意味に近い。
- 与格 (naudininkas, datyvas) - 間接目的語を表すときに用いられ、日本語の助詞「に」の意味に近い。
- 対格 (galininkas, akuzatyvas) - 直接目的語を表すときに用いられ、日本語の助詞「を」の意味に近い。
- 具格 (įnagininkas, instrumentalis) - 手段などを表すときに用いられ、日本語の助詞「で」の意味に近い。
- 位格 (vietininkas, lokatyvas) - 場所を表すときに用いられ、日本語「において」の意味に近い。
- 呼格 (šauksmininkas, vokatyvas) - 呼びかけのときに用いられる。
[編集] 数
数に関して言えば、かつてのリトアニア語には双数形が存在していたが、現在の標準語では双数形は用いられず、単数形と複数形のみが用いられる。
[編集] 代名詞
[編集] 人称代名詞
リトアニア語における人称代名詞は、以下の通りに格変化する。2人称を表す代名詞のうち、tu は単数で親称(「君」)、jūs は単数で敬称(「あなた」)もしくは複数(「君たち」、「あなた方」)を表す。
| 単数 | 複数 | 再帰 代名詞 |
|||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1人称 | 2人称 | 3人称 (男性) |
3人称 (女性) |
1人称 | 2人称 | 3人称 (男性) |
3人称 (女性) |
||
| 主格 | aš | tu | jis | ji | mes | jūs | jie | jos | (なし) |
| 属格 | manęs | tavęs | jo | jos | mūsų | jūsų | jų | jų | savęs |
| 与格 | man | tau | jam | jai | mums | jums | jiems | joms | sau |
| 対格 | mane | tave | jį | ją | mus | jus | juos | jas | save |
| 具格 | manimi | tavimi | juo | ja | mumis | jumis | jais | jomis | savimi |
| 位格 | manyje | tavyje | jame | joje | mumyse | jumyse | juose | jose | savyje |
| 日本語 | 私 | 君 | 彼 | 彼女 | 私たち | あなた/ あなた方 |
彼ら | 彼女ら | 自分 |
なお、「あなたの(もの)」「彼女の(もの)」といった所有代名詞(所有限定詞)は、1人称単数、2人称単数および再帰代名詞を除いて人称代名詞の属格と同じ形となる。1人称単数、2人称単数、再帰代名詞はそれぞれ mano 、 tavo 、 savo である。日本語には「〜の」あるいは「〜のもの」と訳され、英語の "my" にあたる語と "mine" にあたる語を区別しない(リトアニア語ではどちらとも mano )。
| 単数 | 複数 | 再帰 代名詞 |
|||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1人称 | 2人称 | 3人称 (男性) |
3人称 (女性) |
1人称 | 2人称 | 3人称 (男性) |
3人称 (女性) |
||
| 所有 代名詞 |
mano | tavo | jo | jos | mūsų | jūsų | jų | jų | savo |
[編集] 疑問代名詞
リトアニア語の疑問文には以下の疑問代名詞が用いられる。人と物は区別されないため、日本語では「何」や「誰」と訳される。
| 疑問代名詞 | |
|---|---|
| 主格 | kas |
| 属格 | ko |
| 与格 | kam |
| 対格 | ką |
| 具格 | kuo |
| 位格 | kame |
[編集] 関係代名詞
| 単数 | 複数 | |||
|---|---|---|---|---|
| 男性 | 女性 | 男性 | 女性 | |
| 主格 | kuris | kuri | kurie | kurios |
| 属格 | kurio | kurios | kurių | kurių |
| 与格 | kuriam | kuriai | kuriems | kurioms |
| 対格 | kurį | kurią | kuriuos | kurias |
| 具格 | kuriuo | kuria | kuriais | kuriomis |
| 位格 | kuriame | kurioje | kuriuose | kuriose |
[編集] 指示代名詞
| 近称 | 遠称 | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 単数 | 複数 | 単数 | 複数 | |||||
| 男性 | 女性 | 男性 | 女性 | 男性 | 女性 | 男性 | 女性 | |
| 主格 | šis | ši | šie | šios | tas | ta | tie | tos |
| 属格 | šio | šios | šių | šių | to | tos | tų | tų |
| 与格 | šiam | šiai | šiems | šioms | tam | tai | tiems | toms |
| 対格 | šį | šią | šiuos | šias | tą | tą | tuos | tas |
| 具格 | šiuo | šia | šiais | šiomis | tuo | ta | tais | tomis |
| 位格 | šiame | šioje | šiuose | šiose | tame | toje | tuose | tose |
| 日本語 | この | これらの | あの | あれらの | ||||
なお、 šitas という指示代名詞が用いられることも多い。これは、 šis と同じく「この」を意味し、格変化は tas と同様の変化をする。女性単数は tas 、 複数形は男女それぞれ šitie 、 šitos である。
[編集] 名詞
リトアニア語の名詞 (daiktavardis) は以下の通りに格変化する。格変化の規則性に応じて第1変化から第5変化まで5つに分類される。
[編集] 第1変化
ここに分類される名詞は男性名詞である。単数主格が -is である名詞はこの第1変化に分類される男性名詞のほかにも第3変化に分類される女性名詞もあり、それぞれで格変化が異なる。
| 単数 | ||||
|---|---|---|---|---|
(例) |
-as vyras |
-ias kelias |
-is brolis |
-ys arklys |
| 主格 | -as vyras |
-ias kelias |
-is brolis |
-ys arklys |
| 属格 | -o vyro |
-io kelio |
-io brolio |
-io arklio |
| 与格 | -ui vyrui |
-iui keliui |
-iui broliui |
-iui arkliui |
| 対格 | -ą vyrą |
-ią kelią |
-į brolį |
-į arklį |
| 具格 | -u vyru |
-iu keliu |
-iu broliu |
-iu arkliu |
| 位格 | -e vyre |
-yje kelyje |
-yje brolyje |
-yje arklyje |
| 呼格 | -e vyre |
-i keli |
-i broli |
-y arkly |
| 複数 | ||||
| 主格 | -ai vyrai |
-iai keliai |
-iai broliai |
-iai arkliai |
| 属格 | -ų vyrų |
-ių kelių |
-ių brolių |
-ių arklių |
| 与格 | -ams vyrams |
-iams keliams |
-iams broliams |
-iams arkliams |
| 対格 | -us vyrus |
-ius kelius |
-ius brolius |
-ius arklius |
| 具格 | -ais vyrais |
-iais keliais |
-iais broliais |
-iais arkliais |
| 位格 | -uose vyruose |
-iuose keliuose |
-iuose broliuse |
-iuose arkliuose |
| 呼格 | -ai vyrai |
-iai keliai |
-iai broliai |
-iai arkliai |
単数主格が -as で終わる名詞は、上記の表の通り基本的に呼格の語尾は -e となるが、一部例外もある。
- 氏名については、呼格の語尾が -e ではなく -ai となる。
- 例・Jonas → Jonai
- 主格が -tojas あるいは -ėjas で終わる名詞は、呼格の語尾が -jau となる。
- 例・vairuotojas → vairuotojau
- 主格が -ukas で終わる名詞は、呼格の語尾が -uk となる。
- 例・berniukas → berniuk
[編集] 第2変化
ここに分類される名詞は基本的に女性名詞である。ただし例外として、 dėdė (「おじ」)や kolega (「(男の)同僚」)など、男性名詞であるが第2変化に分類されるものもある。
| 単数 | ||||
|---|---|---|---|---|
(例) |
-a diena |
-ia vyšnia |
-ė gelė |
|
| 主格 | -a diena |
-ia vyšnia |
-ė gelė |
|
| 属格 | -os dienos |
-ios vyšnios |
-ės gelės |
|
| 与格 | -ai dienai |
-iai vyšniai |
-ei gelei |
|
| 対格 | -ą dieną |
-ią vyšnią |
-ę gelę |
|
| 具格 | -a diena |
-ia vyšnia |
-e gele |
|
| 位格 | -oje dienoje |
-ioje vyšnioje |
-ėje gelėje |
|
| 呼格 | -a diena |
-ia vyšnia |
-e gele |
|
| 複数 | ||||
| 主格 | -os dienos |
-ios vyšnios |
-ės gelės |
|
| 属格 | -ų dienų |
-ių vyšnių |
-ių gelių |
|
| 与格 | -oms dienoms |
-ioms vyšnioms |
-ėms gelėms |
|
| 対格 | -as dienas |
-ias vyšnias |
-es geles |
|
| 具格 | -omis dienomis |
-iomis vyšniomis |
-ėmis gelėmis |
|
| 位格 | -ose dienose |
-iose vyšniose |
-ėse gelėse |
|
| 呼格 | -os dienos |
-ios vyšnios |
-ės gelės |
|
[編集] 第3変化
ここに分類される名詞は女性名詞であるが、例えば dantis (「歯」)、 debesis (「雲」)、 petis (「肩」)、 vagis (「泥棒」)、 žvėris (「獣」)など、男性名詞でも第3変化に分類されるものもある。
単数主格が -is である点では第1変化に分類される名詞と同じであるが、格変化が異なる。また、第3変化に分類される名詞の中でも akis (「目」)のように格変化するものと dantis のように格変化するものがある(単数与格および複数属格が異なる)。
| 単数 | ||||
|---|---|---|---|---|
(例) |
-is akis |
-is dantis |
||
| 主格 | -is akis |
-is dantis |
||
| 属格 | -ies akies |
-ies danties |
||
| 与格 | -iai akiai |
-iui dančiui |
||
| 対格 | -į akį |
-į dantį |
||
| 具格 | -imi akimi |
-imi dantimi |
||
| 位格 | -yje akyje |
-yje dantyje |
||
| 呼格 | -ie akie |
-ie dantie |
||
| 複数 | ||||
| 主格 | -ys akys |
-ys dantys |
||
| 属格 | -ių akių |
-ų dantų |
||
| 与格 | -ims akims |
-ims dantims |
||
| 対格 | -is akis |
-is dantis |
||
| 具格 | -imis akimis |
-imis dantimis |
||
| 位格 | -yse akyse |
-yse dantyse |
||
| 呼格 | -ys akys |
-ys dantys |
||
[編集] 第4変化
ここに分類される名詞は男性名詞である。このうち、単数主格が -ius で終わる名詞は、複数形は第1変化と同じ格変化をする。
| 単数 | ||||
|---|---|---|---|---|
(例) |
-us sūnus |
-ius vaisius |
||
| 主格 | -us sūnus |
-ius vaisius |
||
| 属格 | -aus sūnaus |
-iaus vaisiaus |
||
| 与格 | -ui sūnui |
-iui vaisiui |
||
| 対格 | -ų sūnų |
-ių vaisių |
||
| 具格 | -umi sūnumi |
-iumi vaisiumi |
||
| 位格 | -uje sūnuje |
-iuje vaisiuje |
||
| 呼格 | -au sūnau |
-iau vaisiau |
||
| 複数 | ||||
| 主格 | -ūs sūnūs |
-iai vaisiai |
||
| 属格 | -ų sūnų |
-ių vaisių |
||
| 与格 | -ums sūnums |
-iams vaisiams |
||
| 対格 | -us sūnus |
-ius vaisius |
||
| 具格 | -umis sūnumis |
-iais vaisiais |
||
| 位格 | -uose sūnuose |
-iuose vaisiuose |
||
| 呼格 | -ūs sūnūs |
-iai vaisiai |
||
[編集] 第5変化
ここに分類される名詞は不規則に格変化をするもので、基本的には男性名詞であるが、「姉」や「妹」を意味する sesuo と「娘」を意味する duktė は女性名詞である。また、「(暦の上の)月」を意味する mėnuo は第5変化に分類されるものの、単数属格や複数形などは第1変化と同様の格変化をする。
| 単数 | |||||
|---|---|---|---|---|---|
(例) |
-uo akmuo |
-uo šuo |
-uo mėnuo |
-uo sesuo |
-ė duktė |
| 主格 | -uo akmuo |
-uo šuo |
-uo mėnuo |
-uo sesuo |
-ė duktė |
| 属格 | -ens akmens |
-uns šuns |
-esio mėnesio |
-ers sesers |
-ers dukters |
| 与格 | -eniui akmeniui |
-uniui šuniui |
-esiui mėnesiui |
-eriai seseriai |
-eriai dukteriai |
| 対格 | -enį akmenį |
-unį šunį |
-esį mėnesį |
-erį seserį |
-erį dukterį |
| 具格 | -eniu akmeniu |
-uniu šuniu |
-esiu mėnesiu |
-eria seseria |
-eria dukteria |
| 位格 | -enyje akmenyje |
-unyje šunyje |
-esyje mėnesyje |
-eryje seseryje |
-eryje dukteryje |
| 呼格 | -enie akmenie |
-unie šunie |
-esie mėnesie |
-erie seserie |
-erie dukterie |
| 複数 | |||||
| 主格 | -enys akmenys |
-unys šunys |
-esiai mėnesiai |
-erys seserys |
-erys dukterys |
| 属格 | -enų akmenų |
-unų šunų |
-esių mėnesių |
-erų seserų |
-erų dukterų |
| 与格 | -enims akmenims |
-unims šunims |
-esiams mėnesiams |
-erims seserims |
-erims dukterims |
| 対格 | -enis akmenis |
-unis šunis |
-esius mėnesius |
-eris seseris |
-eris dukteris |
| 具格 | -enimis akmenimis |
-unimis šunimis |
-esiais mėnesiais |
-erimis seserimis |
-erimis dukterimis |
| 位格 | -enyse akmenyse |
-unyse šunyse |
-esiuose mėnesiuose |
-eryse seseryse |
-eryse dukteryse |
| 呼格 | -enys akmenys |
-unys šunys |
-esiai mėnesiai |
-erys seserys |
-erys dukterys |
[編集] 形容詞・副詞
リトアニア語の形容詞 (būdvardis) は以下の通りに格変化する。ただし、 didelis (「大きい」)は、基本的には第3変化に分類されるものの、男性複数のみ例外的に第1変化に分類される(主格は dideliai ではなく dideli となる)。
また、第1変化、第2変化に分類される形容詞は、その語尾を変化させることで、中性形の形容詞やあるいは副詞 (prieveiksmis) としても用いられる。第1変化に分類される形容詞の中性形は -a 、副詞は -ai となる。また第2変化に分類される形容詞の中性形は -u 、副詞は -iai となる。第3変化に分類されるものは基本的に材質や性質に関する形容詞であるため、中性形や副詞は存在しない(例えば「木製の」「鉄製の」など)。ただし didelis は例外である。
| 第1変化 | 第2変化 | 第3変化 | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 男性 | 女性 | 男性 | 女性 | 男性 | 女性 | |
| 単数 | ||||||
| 主格 | -as geras |
-a gera |
-us gražus |
-i graži |
-is naminis |
-ė naminė |
| 属格 | -o gero |
-os geros |
-aus gražaus |
-ios gražios |
-io naminio |
-ės naminės |
| 与格 | -am geram |
-ai gerai |
-iam gražiam |
-iai gražiai |
-iam naminiam |
-ei naminei |
| 対格 | -ą gerą |
-ą gerą |
-ų gražų |
-ią gražią |
-į naminį |
-ę naminę |
| 具格 | -u geru |
-a gera |
-iu gražiu |
-ia gražia |
-iu naminiu |
-e namine |
| 位格 | -ame gerame |
-oje geroje |
-iame gražiame |
-ioje gražioje |
-iame naminiame |
-ėje naminėje |
| 呼格 | -as geras |
-a gera |
-us gražus |
-i graži |
-i namini |
-e namine |
| 複数 | ||||||
| 主格 | -i geri |
-os geros |
-ūs gražūs |
-ios gražios |
-iai naminiai |
-ės naminės |
| 属格 | -ų gerų |
-ų gerų |
-ių gražių |
-ių gražių |
-ių naminių |
-ių naminių |
| 与格 | -iems geriems |
-ioms gerioms |
-iems gražiems |
-ioms gražioms |
-iams naminiams |
-ėms naminėms |
| 対格 | -us gerus |
-as geras |
-ius gražius |
-ias gražias |
-ius naminius |
-es namines |
| 具格 | -ais gerais |
-omis geromis |
-iais gražiais |
-iomis gražiomis |
-iais naminiais |
-ėmis naminėmis |
| 位格 | -uose geruose |
-ose gerose |
-iuose gražiuose |
-iose gražiose |
-iuose naminiuose |
-ėse naminėse |
| 呼格 | -i geri |
-os geros |
-ūs gražūs |
-ios gražios |
-iai naminiai |
-ės naminės |
| 中性 | ||||||
| -a gera |
-u gražu |
(なし) | ||||
| 副詞 | ||||||
| -ai gerai |
-iai gražiai |
(なし) | ||||
[編集] 比較級・最上級
「より〜」を表す比較級、「もっとも〜」を表す最上級はそれぞれ以下の通りに変化する。ただし上記のとおり第3変化に分類されるものは基本的に材質や性質に関する形容詞であるため、比較級や最上級は存在しない。ただし didelis は例外で、変化も例外的である。
| 第1変化 | 第2変化 | didelis | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 男性 | 女性 | 男性 | 女性 | 男性 | 女性 | |||
| 単数 | ||||||||
| 原級 | -as geras |
-a gera |
-us gražus |
-i graži |
didelis | didelė | ||
| 比較級 | -esnis geresnis |
-esnė geresnė |
-esnis gražesnis |
-esnė gražesnė |
didesnis | didesnė | ||
| 最上級 | -iausias geriausias |
-iausia geriausia |
-iausias gražiausias |
-iausia gražiausia |
didžiausias | didžiausia | ||
| 複数 | ||||||||
| 原級 | -i geri |
-os geros |
-ūs gražūs |
-ios gražios |
dideli | didelės | ||
| 比較級 | -esni geresni |
-esnės geresnės |
-esni gražesni |
-esnės gražesnės |
didesni | didesnės | ||
| 最上級 | -iausi geriausi |
-iausios geriausios |
-iausi gražiausi |
-iausios gražiausios |
didžiausi | didžiausios | ||
| 中性 | ||||||||
| 原級 | -a gera |
-u gražu |
dideli | |||||
| 比較級 | -iau geriau |
-iau gražiau |
didžiau | |||||
| 最上級 | -iausia geriausia |
-iausia gražiausia |
didžiausia | |||||
| 副詞 | ||||||||
| 原級 | -ai gerai |
-iai gražiai |
dideliai | |||||
| 比較級 | -iau geriau |
-iau gražiau |
didžiau | |||||
| 最上級 | -iausiai geriausiai |
-iausiai gražiausiai |
didžiausiai | |||||
[編集] 動詞
リトアニアの動詞 (veiksmažodis) は、不定形の語尾がすべて -ti となっている。ただし再帰動詞は -tis となる。
[編集] 存在動詞
リトアニア語の būti という動詞は存在動詞と呼ばれ、英語の be 動詞にあたるものであり、日本語では「〜である」「いる」「ある」などと訳される。文においては現在形はしばしば省略されるが、過去形の場合は省略されることはない。また būti の過去形には、「〜に行ったことがある」といったように英語では現在完了形で表されるような表現もある。
- 例・ "Jūs esate lietuvis."(あなたはリトアニア人である。)
- "Jūs esate lietuviai."(あなた方はリトアニア人である。)
- "Mes buvome studentai."(私たちは学生であった。)
- "Aš buvau Japonijoje."(私は日本に行ったことがある。)
būti の現在形は他の動詞とは異なり、以下のように不規則に活用する。過去形の活用は規則的である。
| 現在形 | 過去形 | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| 肯定 | 否定 | 肯定 | 否定 | ||
| 単数 | 1人称 | esu | nesu | buvau | nebuvau |
| 2人称 | esi | nesi | buvai | nebuvai | |
| 3人称 | yra | nėra | buvo | nebuvo | |
| 複数 | 1人称 | esame | nesame | buvome | nebuvome |
| 2人称 | esate | nesate | buvote | nebuvote | |
| 3人称 | yra | nėra | buvo | nebuvo | |
[編集] 一般動詞
一般動詞は、主語に合わせて以下のように語尾が変化する。現在形は、主語が3人称の際に -a となる動詞が第1変化、 -i となるものが第2変化、 -o となるものが第3変化に分類される。また、過去形は、主語が人称の際に -o となる動詞が第1変化、 -ė となる動詞が第2変化に分類される。
| 現在形 | 過去形 | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 第1変化 | 第2変化 | 第3変化 | 第1変化 | 第2変化 | ||
| 単数 | 1人称 | -u einu |
-iu turiu |
-au klausau |
-au ėjau |
-iau klausiau |
| 2人称 | -i eini |
-i turi |
-ai klausai |
-ai ėjai |
-ei klausei |
|
| 3人称 | -a eina |
-i turi |
-o klauso |
-o ėjo |
-ė klausė |
|
| 複数 | 1人称 | -ame einame |
-ime turime |
-ome klausome |
-ome ėjome |
-ėme klausėme |
| 2人称 | -ate einate |
-ite turite |
-ote klausote |
-ote ėjote |
-ėte klausėte |
|
| 3人称 | -a eina |
-i turi |
-o klauso |
-o ėjo |
-ė klausė |
|
[編集] 再帰動詞
[編集] 数詞
[編集] 基数詞
[編集] 1 から 10
1 から 9 までの基数詞は、名詞の性と格に一致して格変化する。なかでも 4 から 9 までは同様の格変化をする(男性形: -i, -ių, -iems, -is, -iais, -iuose、女性形: -ios, -ių, -ioms, -ias, -iomis, -iose)。
10 (dešimt) は性を区別せず、格変化もしない。また、10 の場合は後に続く名詞は必ず属格となる。
| 男性形 | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | |
| 主格 | vienas | du | trys | keturi | penki |
| 属格 | vieno | dviejų | trijų | keturių | penkių |
| 与格 | vienam | dviem | trims | keturiems | penkiems |
| 対格 | vieną | du | tris | keturis | penkis |
| 具格 | vienu | dviem | trimis | keturiais | penkiais |
| 位格 | viename | dviejuose | trijuose | keturiuose | penkiuose |
| 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | |
| 主格 | šeši | septyni | aštuoni | devyni | dešimt (不変化) |
| 属格 | šešių | septynių | aštuonių | devynių | |
| 与格 | šešiems | septyniems | aštuoniems | devyniems | |
| 対格 | šešis | septynis | aštuonis | devynis | |
| 具格 | šešiais | septyniais | aštuoniais | devyniais | |
| 位格 | šešiuose | septyniuose | aštuoniuose | devyniuose | |
| 女性形 | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | |
| 主格 | viena | dvi | trys | keturios | penkios |
| 属格 | vienos | dviejų | trijų | keturių | penkių |
| 与格 | vienai | dviem | trims | keturioms | penkioms |
| 対格 | vieną | dvi | tris | keturias | penkias |
| 具格 | viena | dviem | trimis | keturiomis | penkiomis |
| 位格 | vienoje | dviejose | trijose | keturiose | penkiose |
| 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | |
| 主格 | šešios | septynios | aštuonios | devynios | dešimt (不変化) |
| 属格 | šešių | septynių | aštuonių | devynių | |
| 与格 | šešioms | septynioms | aštuonioms | devynioms | |
| 対格 | šešias | septynias | aštuonias | devynias | |
| 具格 | šešiomis | septyniomis | aštuoniomis | devyniomis | |
| 位格 | šešiose | septyniose | aštuoniose | devyniose | |
1 は、日本語で「ある〜」と訳される場合には複数形にもなり得る。格変化は以下の通り。
| 単数 | 複数 | |||
|---|---|---|---|---|
| 男性形 | 女性形 | 男性形 | 女性形 | |
| 主格 | vienas | viena | vieni | vienos |
| 属格 | vieno | vienos | vienų | vienų |
| 与格 | vienam | vienai | vieniems | vienoms |
| 対格 | vieną | vieną | vienus | vienas |
| 具格 | vienu | viena | vienais | vienomis |
| 位格 | viename | vienoje | vienuose | vienose |
[編集] 11 から 19
11 から 19 までの基数詞は同様の格変化をする (-lika, -likos, -likai, -lika, -lika, -likoje) 。名詞の性は区別しない。また、後に続く名詞は必ず属格となる。
| 男性形 および 女性形 | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | |
| 主格 | vienuolika | dvylika | trylika | keturiolika | penkiolika |
| 属格 | vienuolikos | dvylikos | trylikos | keturiolikos | penkiolikos |
| 与格 | vienuolikai | dvylikai | trylikai | keturiolikai | penkiolikai |
| 対格 | vienuolika | dvylika | trylika | keturiolika | penkiolika |
| 具格 | vienuolika | dvylika | trylika | keturiolika | penkiolika |
| 位格 | vienuolikoje | dvylikoje | trylikoje | keturiolikoje | penkiolikoje |
| 16 | 17 | 18 | 19 | ||
| 主格 | šešiolika | septyniolika | aštuoniolika | devyniolika | |
| 属格 | šešiolikos | septyniolikos | aštuoniolikos | devyniolikos | |
| 与格 | šešiolikai | septyniolikai | aštuoniolikai | devyniolikai | |
| 対格 | šešiolika | septyniolika | aštuoniolika | devyniolika | |
| 具格 | šešiolika | septyniolika | aštuoniolika | devyniolika | |
| 位格 | šešiolikoje | septyniolikoje | aštuoniolikoje | devyniolikoje | |
[編集] 20 から 99
20 から 90 まで、10 の倍数にあたる数は、10 (dešimt) と同様に性を区別せず、格変化もしない。また、後に続く名詞は必ず属格となる。
| 男性形 および 女性形 | ||||
|---|---|---|---|---|
| 20 | 30 | 40 | 50 | |
| 主格 | dvidešimt (不変化) |
trisdešimt (不変化) |
keturiasdešimt (不変化) |
penkiasdešimt (不変化) |
| 属格 | ||||
| 与格 | ||||
| 対格 | ||||
| 具格 | ||||
| 位格 | ||||
| 60 | 70 | 80 | 90 | |
| 主格 | šešiasdešimt (不変化) |
septyniasdešimt (不変化) |
aštuoniasdešimt (不変化) |
devyniasdešimt (不変化) |
| 属格 | ||||
| 与格 | ||||
| 対格 | ||||
| 具格 | ||||
| 位格 | ||||
また、21 から 99 までは合成数詞で、十の位を表す数と一の位を表す数を組み合わせて表される。一の位の数詞に合わせて格変化する。基本的にあとに続く名詞は複数形となるが、一の位が 1 の場合は単数形で表される(例・21 、31 、41 など)。
(例)
- 21 = 20 (dvidešimt) + 1 (vienas / viena)
-
- → dvidešimt vienas / dvidešimt viena
- 32 = 30 (trisdešimt) + 2 (du / dvi)
-
- → trisdešimt du / trisdešimt dvi
- 43 = 40 (keturiasdešimt) + 3 (trys / trys)
-
- → keturiasdešimt trys / keturiasdešimt trys
- 54 = 50 (penkiasdešimt) + 4 (keturi / keturios)
-
- → penkiasdešimt keturi / penkiasdešimt keturios
- 99 = 90 (devyniasdešimt) + 9 (devyni / devynios)
-
- → devyniasdešimt devyni / devyniasdešimt devynios
[編集] 100
[編集] 集合数詞
1 から 9 までの基数詞には通常のもののほか集合数詞もあり、metai(「年」)やdurys(「ドア」)といった単数形がなく複数形しかない名詞にはこの集合数詞が用いられる。
| 男性形 | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | |
| 主格 | vieneri | dveji | treji | ketveri | penkeri |
| 属格 | vienerių | dvejų | trejų | ketverių | penkerių |
| 与格 | vieneriems | dvejiems | trejiems | ketveriems | penkeriems |
| 対格 | vienerius | dvejus | trejus | ketverius | penkerius |
| 具格 | vieneriais | dvejais | trejais | ketveriais | penkeriais |
| 位格 | vieneriuose | dvejuose | trejuose | ketveriuose | penkeriuose |
| 6 | 7 | 8 | 9 | ||
| 主格 | šešeri | septyneri | aštuoneri | devyneri | |
| 属格 | šešerių | septynerių | aštuonerių | devynerių | |
| 与格 | šešeriems | septyneriems | aštuoneriems | devyneriems | |
| 対格 | šešerius | septynerius | aštuonerius | devynerius | |
| 具格 | šešeriais | septyneriais | aštuoneriais | devyneriais | |
| 位格 | šešeriuose | septyneriuose | aštuoneriuose | devyneriuose | |
| 女性形 | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | |
| 主格 | vienerios | dvejos | trejos | ketverios | penkerios |
| 属格 | vienerių | dvejų | trejų | ketverių | penkerių |
| 与格 | vienerioms | dvejoms | trejoms | ketverioms | penkerioms |
| 対格 | vienerias | dvejas | trejas | ketverias | penkerias |
| 具格 | vieneriomis | dvejomis | trejomis | ketveriomis | penkeriomis |
| 位格 | vieneriose | dvejose | trejose | ketveriose | penkeriose |
| 6 | 7 | 8 | 9 | ||
| 主格 | šešerios | septynerios | aštuonerios | devynerios | |
| 属格 | šešerių | septynerių | aštuonerių | devynerių | |
| 与格 | šešerioms | septynerioms | aštuonerioms | devynerioms | |
| 対格 | šešerias | septynerias | aštuonerias | devynerias | |
| 具格 | šešeriomis | septyneriomis | aštuoneriomis | devyneriomis | |
| 位格 | šešeriose | septyneriose | aštuoneriose | devyneriose | |
[編集] 序数詞
リトアニア語の序数詞は以下のとおり。日本語では「〜つ目の」「〜番目の」と訳される。格変化は形容詞と同じ格変化をする(第1変化)。
| 男性形 | 女性形 | |
|---|---|---|
| 1 | pirmas | pirma |
| 2 | antras | antra |
| 3 | trečias | trečia |
| 4 | ketvirtas | ketvirta |
| 5 | penktas | penkta |
| 6 | šeštas | šešta |
| 7 | septintas | septinta |
| 8 | aštuntas | aštunta |
| 9 | devintas | devinta |
| 10 | dešimtas | dešimta |
| 11 | vienuoliktas | vienuolikta |
| 12 | dvyliktas | dvylikta |
| 13 | tryliktas | trylikta |
| 14 | keturioliktas | keturiolikta |
| 15 | penkioliktas | penkiolikta |
| 16 | šešioliktas | šešiolikta |
| 17 | septynioliktas | septyniolikta |
| 18 | aštuonioliktas | aštuoniolikta |
| 19 | devynioliktas | devyniolikta |
| 20 | dvidešimtas | dvidešimta |
21 以上の場合は、基数詞と同様に、十の位を表す数と一の位を表す数を組み合わせて表される。
(例)
- 21 = 20 (dvidešimt) + 1 (pirmas / pirma)
-
- → dvidešimt pirmas / dvidešimt pirma
- 32 = 30 (trisdešimt) + 2 (antras / antra)
-
- → trisdešimt antras / trisdešimt antra
- 43 = 40 (keturiasdešimt) + 3 (trečias / trečia)
-
- → keturiasdešimt trečias / keturiasdešimt trečia
- 54 = 50 (penkiasdešimt) + 4 (ketvirtas / ketvirta)
-
- → penkiasdešimt ketvirtas / penkiasdešimt ketvirta
- 99 = 90 (devyniasdešimt) + 9 (devyntas / devynta)
-
- → devyniasdešimt devyntas / devyniasdešimt devynta
[編集] 他言語との関係
リトアニア語はインド・ヨーロッパ語族の中でも最も古い特徴を有する言語であると言われており、例えばサンスクリット語や古代ペルシャ語との共通点も指摘されている。
その一例としてはリトアニア語のことわざがあげられる。リトアニア語で「神は歯をくださり、神はまたパンもくださるだろう」ということわざがあるが、これはリトアニア語では Dievas davė dantis, dievas duos ir duonos と表現される。同様の表現はサンスクリット語では Devas adat dantis, devas dasyati dhanas と表現され、ここには多くの共通点が見られる。
またリトアニア語には借用語も多く、「コンピュータ」を意味する kompiuteris は英語の computer に由来し、「ロックアウト」を意味する Lokautas は英語の lock out から来ている。しかし2770語ある借用語の大半はポーランド語、ベラルーシ語、ドイツ語に由来する[2]。
[編集] 表現
- リトアニア: Lietuva
- リトアニア人: [男性形]lietuvis ([lĭetuvis]), [女性形]lietuvė
- リトアニア語で: lietuviškai ([lĭetuviʃkaĭ])
- 日本: Japonija
- 日本人: [男性形]japonas, [女性形]japonė
- 日本語で: japoniškai
- こんにちは(くだけた表現): Labas. ([lābas])
- おはようございます: Labas rytas.
- こんにちは(丁寧な表現): Laba diena.
- こんばんは: Labas vakaras.
- さようなら(くだけた表現): Iki. ([iki])
- さようなら(丁寧な表現): Viso gero.
- どうぞ: prašau ([praʃaŭ])
- ありがとうございます: ačiū ([ātʃiū])
- それ: [男性形]tas, [女性形]ta
- いくらですか?: Kiek kainuoja? ([kĭek kainuoja])
- はい: taip ([taĭp])
- いいえ: ne ("ne")
- ごめんなさい: atsiprašau ([atsipraʃaŭ])
- (私は)わかりません: nesuprantu ([nesuprantu])
- あなたは英語を話すことができますか?: (Ar) Kalbate angliškai? ([/ar/ kalbate āngliʃkaĭ ?])
- あなたは日本語を話すことができますか?: (Ar) Kalbate japoniškai?
- 私は日本から来ました: Aš iš Japonijos.
- ~は何処ですか?: Kur yra 〜? ([kur īra?])
[編集] 脚注
- ^ Zinkevičius, Zigmas, Alexas Stanislovas Girdenis (1966). “Dėl lietuvių kalbos tarmių klasifikacijos”Kalbotyra (Slavistica Vilnensis) 14. ISSN 1392–1517.
- ^ http://cejsh.icm.edu.pl/cejsh/cgi-bin/getdoc.cgi?07PLAAAA02144515
[編集] 参考文献
[編集] 参考書
- 櫻井映子『ニューエクスプレス リトアニア語』白水社、2007年。ISBN 9784560067871
[編集] 辞書
- リトアニア語辞書
- Norkaitienė, Milda, Rita Šepetytė, and Zita Šimėnaitė. Mokomasis lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Baltos lankos, 2000. ISBN 9955000627
- リトアニア・英語辞書
- Piesarskas, Bronius, and Bronius Svecevičius. Lietuvių-anglų kalbų žodynas. Vilnius: Žodynas, 2009. ISBN 9986465567
- 英語・リトアニア語辞書
- Svecevičius, Bronius. Anglų-lietuvių kalbų žodynas. Vilnius: Žodynas, 2004. ISBN 9986465516
- リトアニア・日本語辞書
- 村田郁夫『リトアニア語基礎1500語』第2版、大学書林、2003年。ISBN 4475011124
- オンライン辞書
- Omni žodynas - 英・リトアニア語、リトアニア・英語、独・リトアニア語、リトアニア・独語
- Lietuvių Anglų žodynas - リトアニア・英語
- Anglų Lietuvių žodynas - 英・リトアニア語
- Dictionaric - dictionnaire en ligne - 仏・リトアニア語、リトアニア・仏語
[編集] 関連項目
[編集] 外部リンク
|
|||||||||||